Elena Blaziene

Mano kelias prasidėjo nuo paprasto klausimo, kurį uždaviau vieno Indre Asada vebinaro metu: „Ką reiškia naktinis valgymas?“ Atsakymas buvo toks gilus ir įžvalgus, kad supratau – Indre tikrai žino, ką daro. Tai mane paskatino stebėti jos vedamus vebinarus ir galiausiai pasinaudoti galimybe asmeniškai pasikalbėti bent 15 minučių.

Kadangi visas mano gyvenimas buvo skirtas sūnaus slaugymui, nuolat ieškojau būdų, kaip palengvinti jo kasdienybę. Tačiau per pokalbį su Indre sužinojau netikėtą dalyką – norėdama padėti jam, turiu pradėti nuo darbo su savimi.

Pradžioje buvo tikrai nelengva. Pokalbio metu net nežinojau, ką ir kaip sakyti. Kai Indrė pasiūlė man prisijungti prie Gyvenimo balanso kurso, iš pradžių labai bijojau – ypač dėl finansų. Ar tikrai pajėgsiu tai įgyvendinti? Bet jos ir Erikos Giniotis paskatinimas mane nuramino, ir nusprendžiau pabandyti. Šis žingsnis tapo vienu geriausių sprendimų mano gyvenime.

Pradžioje kursas man kėlė daug klausimų. Galvoje sukosi mintys, kad tai – kažkokia nesąmonė. Kaip vien meditacijos gali padėti be jokių papildomų veiksmų ar pratimų? Kartą net pagalvojau: „Čia kažkokios meditacijos meditacijų padaže!“ 😅

Iš pradžių meditacijas klausiau be ausinukų, ir tai, kaip dabar suprantu, buvo didžiulis minusas. Telefonas dažnai užmigdavo, reikėdavo jį pažadinti kelis kartus per meditaciją, ir tai labai trukdė susikoncentruoti. Kai pagaliau įsigijau ausinukus ir susitvarkiau šiuos trikdžius, viskas smarkiai pasikeitė. Pradėjau pastebėti, kaip meditacijos tikrai veikia – ir dar kaip!

Į kursą atėjau su dideliu emociniu bagažu: baimėmis, nuoskaudomis, pykčiu ir kitomis neigiamomis emocijomis. Tačiau palaipsniui viską tvarkiau. Pastebėjau, kad visai kitaip reaguoju į aplinką. Pradėjau lengviau bendrauti su nepažįstamais žmonėmis, o su tais, kuriuos anksčiau laikiau priešais, dabar kalbuosi kaip su gerais draugais.

Labai didelis pokytis įvyko ir mano savikritikos srityje. Anksčiau save ir kitus kritikavau už bet kokias smulkmenas – išvaizdą, elgesį, kalbą, aprangą. Dabar kritika beveik dingo, ir net jei kartais pasireiškia, tai tik labai retai.

Ypatingai mane nustebino pokytis, susijęs su atmintimi. Nuo vaikystės skundžiausi, kad nieko neprisimenu – ar tai būtų mokykla, studijos, ar kasdieniai reikalai. Eidama į parduotuvę visada turėdavau sąrašą, o svarbius dalykus užsirašydavau. Per pokalbį su Indre ji paminėjo, kad atmintis susitvarkys savaime, jei toliau dirbsiu meditacijų pagalba. Tada labai tuo abejojau, bet dabar matau, kad tai buvo tik mano įsitikinimai ir ribojančios programos. Dabar atmintis yra gerokai geresnė, ir net jei kartais ką nors užsirašau iš įpročio, dažniausiai to neprireikia.

Kartojant kursus, tikiu, kad šie pokyčiai taps dar stipresni, nes visi „lukštai“, kurie mane stabdė, pamažu nusilupa. Esu be galo dėkinga Indrei ir Erikai už visas meditacijas, užduotus klausimus, nukreipimus ir patarimus – jie yra tikrai neįkainojami.

Klausydamasi vebinaro „Mylėti gyvenimą“, prisiminiau, kaip anksčiau dažnai svajodavau: „Kaip norėčiau vieną rytą pabusti visiškai kitu žmogumi, su tobulu gyvenimu.“ Dabar net ir sunkiausiose situacijose tokios mintys nekyla. Vietoj to, klausiu savęs: „Ką galiu padaryti, kad pasijusčiau geriau čia ir dabar?“

Tai ir yra Indrės kursų poveikis. 😊