Kodėl mano metodika veikia: mokslinis ir patyriminis pagrindas
Šiuolaikinis žmogus dažnai bando keisti savo gyvenimą per pastangas, kontrolę ir valią. Jis keičia elgesį, mintis, įpročius, stengiasi „būti geresnis“.
Tačiau po kurio laiko dažnai grįžta tie patys jausmai, tos pačios reakcijos, tos pačios gyvenimo situacijos.
Tai vyksta ne todėl, kad žmogus nepakankamai stengiasi.
Tai vyksta todėl, kad pokytis bandomas kurti paviršiuje, nepaliečiant gilesnių sluoksnių.
Mano metodika veikia todėl, kad darbas vyksta ne su simptomais, o su vidine sistema, iš kurios tie simptomai kyla – su pasąmone, kūnu ir vidine būsena.
Kūnas ir pasąmonė kaip informacinė sistema
Dar 1949 metais mokslininkai Enrico Fermi, Stanislawas Ulamas ir Johnas Pasta tyrė sudėtingas fizines sistemas ir pastebėjo tai, kas tuo metu atrodė netikėta [1].
Paaiškėjo, kad tokios sistemos geba įsiminti sąlygas, kuriomis jos buvo veikiamos, ir ilgą laiką tą informaciją išlaikyti.
Mokslas čia pradėjo pastebėti tai, ką kūnas visada žinojo.
Gyvos sistemos nėra mechaniškos. Žmogaus kūnas taip pat.
Jis prisimena stresą, emocijas, išgyvenimus ir vidines būsenas net tada, kai protas jau seniai „pamiršo“.
Todėl kūnas dažnai reaguoja automatiškai, o gyvenime kartojasi tie patys modeliai – ne todėl, kad žmogus to nori, o todėl, kad taip veikia vidinė atmintis.
DNR – ne tik genetika, bet ir atmintis
Vėlesni tyrimai parodė, kad DNR nėra tik biologinis kodas [2].
Ji veikia kaip informacijos nešėja, sauganti didžiulius duomenų kiekius.
Mokslininkus stebino tai, kad molekulė, neturinti nei smegenų, nei nervų sistemos, pasižymi itin tikslia „atmintimi“.
Šiuolaikinė biologija ir epigenetika patvirtina, kad aplinka, patirtys ir vidinės būsenos gali daryti įtaką genų raiškai [2].
Tai padeda suprasti, kodėl kūnas reaguoja giliau nei protas.
Daug kas įrašoma ne mintyse, o ląsteliniame lygmenyje.
Informacijos judėjimas DNR ir vibracijos poveikis
Tiriant sudėtingas biologines sistemas buvo kuriami modeliai, aiškinantys, kaip energija ir informacija juda molekuliniame lygmenyje, pavyzdžiui, Davydovo solitono modelis [3].
Šie modeliai leido pažvelgti į gyvą sistemą ne kaip į atsitiktinių reakcijų rinkinį, o kaip į jautrų, reaguojantį lauką.
Alternatyviuose ir eksperimentiniuose tyrimuose buvo keliama hipotezė, kad biologinės sistemos gali reaguoti į vibraciją, garsą ir informaciją ne tik chemiškai, bet ir informaciniu lygmeniu [4].
Mokslininko Petro Petrovičiaus Gariajevo darbuose buvo nagrinėjamas žmogaus kalbos, garso ir vidinės būsenos poveikis gyvoms sistemoms [4].
Šie tyrimai priklauso eksperimentinių ir alternatyvių modelių sričiai ir nėra vieningai pripažinti akademiniame moksle, tačiau jie atveria svarbią kryptį supratimui apie informacijos vaidmenį gyvybėje.
Eksperimentiniuose aprašymuose buvo stebima, kad tokio pobūdžio poveikis sutapo su gyvybinių procesų aktyvacija, įskaitant augalų sėklų sudygimą po radiacijos poveikio ir struktūrinius DNR pokyčius [4].
Kūrybinės minties poveikis platesnei realybei
Tyrimai neapsiribojo tik individualiu organizmu.
Buvo atlikti masiniai eksperimentai, nagrinėjantys kolektyvinės meditacijos ir sąmoningos vidinės būsenos poveikį socialiniams procesams [5].
Kai kuriuose tyrimuose buvo fiksuojami statistiniai pokyčiai, pavyzdžiui, laikinas nusikalstamumo sumažėjimas miestuose.
Nors šių tyrimų interpretacijos išlieka diskusijų objektu, jie iškėlė svarbų klausimą: kaip vidinė žmogaus būsena veikia ne tik jį patį, bet ir aplinką, kurioje jis gyvena.
Kaip tai pritaikoma mano metodikoje
Mano metodikos pagrindas – darbas per kūną.
Ne todėl, kad protas blogas, o todėl, kad kūnas yra tiesioginis pasąmonės kanalas.
Nors dirbame meditacijomis, iš esmės tai yra darbas per kūną – meditacija nuramina nervų sistemą, sukuria saugumo būseną ir per kūno pojūčius leidžia pasąmonei keistis natūraliai.
Meditacija čia nėra darbas su galva – tai būdas sugrįžti į kūną, kad pokytis vyktų natūraliai.
Šioje būsenoje pasąmonė tampa atvira pokyčiui.
Žodis, tyla, dėmesys ir vidinė būsena veikia kaip informacinis signalas, kuris pasiekia giluminius sluoksnius.
Pokytis vyksta ne per spaudimą, o per saugumą. Ne per pastangas, o per ryšį su savimi.
Sąmoningumas kaip ilgalaikio pokyčio garantas
Svarbi metodikos dalis yra sąmoningumas.
Žmogus pradeda pastebėti savo reakcijas, jų kilmę ir ryšį su kūnu bei gyvenimo įvykiais.
Kai tai įvyksta, nebereikia kovoti su savimi.
Atsiranda pasirinkimas.
Pasąmonėje perrašomos giluminės programos, kūnas išeina iš nuolatinės įtampos, o sąmoningumas padeda palaikyti naują būseną kasdienybėje.
Kodėl rezultatai yra ilgalaikiai
Ilgalaikiai rezultatai atsiranda ne todėl, kad žmogus „labiau stengiasi“, o todėl, kad keičiasi vidinė struktūra, iš kurios kyla sprendimai, santykiai ir gyvenimo kryptis.
Žmogus išmoksta bendradarbiauti su savo kūnu, o ne su juo kovoti.
Kai kūnas, pasąmonė ir sąmoningumas pradeda veikti kartu, gyvenimo realybė natūraliai ima atspindėti šį vidinį pasikeitimą.
Tai nėra trumpalaikis efektas.
Tai – nauja gyvenimo kokybė.
Naudoti šaltiniai
[1] Fermi, E., Pasta, J., Ulam, S. (1955). Studies of Nonlinear Problems. Los Alamos Scientific Laboratory Report LA-1940.
[2] Watson, J. D., Crick, F. H. C. (1953). Molecular Structure of Nucleic Acids. Nature; Alberts et al. Molecular Biology of the Cell.
[3] Davydov, A. S. (1970s). Soliton model of energy transfer in proteins.
[4] Gariaev, P. P. Wave Genome; paskaitos ir eksperimentiniai darbai (ribinio / alternatyvaus mokslo sritis).
[5] Maharishi Effect – tyrimai publikuoti Journal of Conflict Resolution, Social Indicators Research.
Svarbu
Ši informacija yra skirta saviugdos ir sąmoningumo gilinimui ir neatstoja medicininės, psichologinės ar kitos profesionalios pagalbos, todėl esant rimtiems sveikatos ar psichikos sutrikimams būtina kreiptis į kvalifikuotus specialistus.
