Kodėl sergam peršalimu ir gripu? Ką mums kalba mūsų kūnas? Kokia psichosomatika stovi už šių ligų?
Vietoje įžangos
Aš neatsimenu, kada paskutinį kartą sirgau. Rimtai, negaliu prisiminti. Nors keliauju daug, keičiasi klimatas, temperatūros, maistas, laiko juostos – nei peršalimo, nei gripo, nei karščiavimo jau seniai neturėjau. Ne tik aš, bet ir mano šeimos nariai.
Kodėl? Kūnas neserga dėl sezono ar ligonių aplinkoje. Jis kalba. Ir kai išmoksti jo klausytis – tiesiog nustoji sirgti.
Šiandien kartu pasižiūrėsime, labai konkrečiai, apie ką kalba „peršalimas” ir gripas.
Ką mums nori pasakyti „peršalimas”?
Pradėsiu nuo to, kad tokio dalyko kaip „peršalimas” iš tiesų nėra. Yra tik simptomai – sloga, kosulys, silpnumas – kurie rodo, kad kūnas bando išleisti tai, kas laikyta viduje arba tai tiesiog įsitikinimų pasekmė.
Kai mes tai suprantame, sumažiname tikimybę susirgti daug kartų. Apie tai aš kalbu viename savo video – Kaip neperšalti – žiūrėk čia – būtinai paklausyk, jei dar negirdėjai.
O dabar – žiūrim giliau, kokią žinutę siunčia peršalimas.
Emocinės žinutės už peršalimo simptomų
Pasižiūrėkime, kokios žinutės slepiasi už ligos simtomų
Peržengtos vidinės ribos
Visų pirma, peršalimas rodo, kad yra peržengtos vidinės ribos, sumažėjęs atsparumas ne tik fiziniams, bet ir emociniams išoriniams veiksniams. Tai laikinas imuninės sistemos silpnėjimas, kuris dažnai atspindi vidinį konfliktą tarp poreikio „sustoti“ ir spaudimo „eiti toliau“. Ši būsena dažniausiai atsiranda tada, kai žmogus nepaiso savo emocinių, psichinių ar fizinių poreikių.
Užslopintos emocijos
Panašiai peršalimas pasireiškia po ilgalaikio emocijų slopinimo – ypač pykčio, liūdesio ar nusivylimo. Kai žmogus „neleidžia sau“ išreikšti to, ką iš tiesų jaučia, organizmas per gleivinių uždegimą bando „išleisti“ tai, kas laikyta viduje. Tai gali būti neišsakytos mintys, ašaros, kurios nebuvo išlietos, arba žodžiai, kurių neišdrįsta pasakyti.
Poreikis sustoti
Be to, peršalimas dažnai pasireiškia, kai žmogus ilgą laiką gyvena įtampoje, nuolat skuba, jaučiasi pervargęs, bet nesuteikia sau teisės pailsėti. Liga tarsi „legalizuoja“ poilsį – tai pasąmoninis būdas gauti leidimą atsijungti, pabūti namuose, pailsėti, išvengti atsakomybės ar susitikimų.
Nesugebėjimas pasakyti „NE”
Taip pat peršalimas gali atspindėti vidinį konfliktą tarp noro būti geru kitiems ir būtinybės pasirūpinti savimi. Todėl dažnai tai ištinka žmones, kurie linkę slopinti savo norus ir nuolat aukotis, kol galiausiai kūnas pradeda kalbėti jų vietoje – per slogą, kosulį ar temperatūrą.
Kontaktiniai konfliktai
Dar daugiau, pagal gilumines biologines sistemas, nosies gleivinė reaguoja į „nešvarų“, nemalonų kontaktą – tiek tiesiogine, tiek simboline prasme. Tai gali būti situacija, kai žmogus jaučiasi „užpultas“ informacijos, žodžių, žmonių ar net kvapų, kurie jam nemalonūs. Ši reakcija dažnai įvyksta pasibaigus konfliktui, kai kūnas pradeda gijimo fazę.
Baimės dėl aplinkos
Be to, peršalimas dažnai aktyvuojasi, kai žmogus jaučia vidinį nesaugumą, nežinomybę arba „kažkas čia ne taip”. Taigi peršalimo simptomai – tarsi organizmo reakcija į emocinį pavojų.
Energetiniai blokai
Tuo tarpu nosies sritis, kaip energetinis centras, susijusi su intuicija ir gebėjimu „uostyti tiesą“. Kai žmogus save atitolina nuo intuicijos, nepasitiki savo vidiniais pojūčiais arba slopina aiškų suvokimą, kvėpavimas per nosį sutrinka. Tai – simbolinis signalas, kad žmogus praranda ryšį su savo vidine tiesa.
Tikėjimo sistemos
Be to, peršalimas dažnai atspindi įsitikinimą, kad „liga yra vienintelis būdas sustoti“, „aš turiu susirgti, kad būčiau matomas“, arba „būti sergančiam yra saugiau nei būti atsakingam“. Tai taip pat gali būti kolektyvinės pasąmonės programa: „Ruduo/žiema = peršalimas“, kuri veikia kaip automatinis tikėjimas.
Transgeneraciniai modeliai
Galiausiai, kai kuriais atvejais dažni peršalimai gali būti susiję su šeimos pasąmone – pvz., jei vienas iš tėvų sirgdavo dažnai tam, kad gautų dėmesio, tai vaikas gali nesąmoningai perimti šį modelį kaip būdą susikurti saugumo ar meilės jausmą.
Dažniausi įsitikinimai, kurie pritraukia peršalimą
Dabar pažiūrėkime į konkrečius įsitikinimus.
Įsitikinimai apie orą ir aplinką
Pavyzdžiui:
„Jei mane perpūs vėjas – susirgsiu”
„Skersvėjai visada sukelia ligą”
„Be kepurės – perpūs galvą”
„Kondicionieriai visada mane sargdina”
„Jei sušlapau kojas – būtinai susirgsiu”.
Sezoniniai įsitikinimai
„Tokiu metų laiku aš visada sergu”
„Rudenį/žiemą visada susergu – toks metas”
„Geriau sirgti dabar, negu per šventes”.
Užkrečiamumo įsitikinimai
„Visi aplink serga – aš irgi susirgsiu”
„Jei kažkas namuose serga – tik laiko klausimas, kada ir aš”
„Liga yra neišvengiama”.
Įsitikinimai apie save
„Mano imunitetas silpnas”
„Aš linkęs sirgti, toks mano kūnas”
„Peršalimas – tai, ką paveldėjau”
„Aš negaliu būti visiškai sveikas”.
Baimėmis grįsti įsitikinimai
„Jei truputį peršalau – viskas, jau sergu”
„Per daug pavargau – vadinasi, sirgsiu”
„Kad tik nesusirgčiau, bijau susirgti”.
Giluminės pasąmonės programos
Už paviršinių įsitikinimų slepiasi gilesnės programos.
Poreikis gauti leidimą ilsėtis
Pavyzdžiui:
„Liga suteikia teisę pailsėti – kitaip negaliu sustoti”
„Tik per ligą aš sustoju ir girdžiu save”
„Kai sergu – ilsiuosi, jei ilsiuosi – turiu sirgti”.
Poreikis meilės ir dėmesio
„Kai sergu, mane labiau prižiūri, myli, rūpinasi”
„Sergu, nes taip jaučiuosi reikalingas”
„Jei nebūsiu ligotas, manęs nepastebės”.
Vengimas ir apsauga
„Kai sergu, turiu teisę būti vienas/atsiriboti”
„Liga – tai saugumas, pabėgimas nuo spaudimo”
„Liga – tai būdas pasakyti „ne” be kaltės”.
Naštų baimė
„Būti sveikam = viską atlaikyti, net kai nebegaliu”
„Jei būsiu stiprus ir sveikas, niekas manęs nepagailės”.
