Ligos ir traumos. Mes dažnai matome jas kaip nesėkmę, kaip neteisingą gyvenimo posūkį, kurio niekas nenorėjo. Bet ar kada susimąstei, kad liga gali būti tavo kūno signalas – švelnus ar ne toks švelnus pabudimo kvietimas?
Ligos, traumos ir fiziniai negalavimai retai kada atsiranda šiaip sau. Jie dažnai yra pasekmė mūsų emocinių blokų, pasąmonėje užstrigusių baimių, giliai įsitvirtinusių įsitikinimų ar vidinių konfliktų. Kūnas – tai mūsų vidinio pasaulio atspindys.
Signalai, kurie pažadina
Kai kūnas siunčia signalus, tai tarsi įspėjimas: „Sustok, atsimerk, atkreipk dėmesį į save.“ Jei ignoruosime šiuos ženklus, tikėtina, kad jie taps vis stipresni. Mes galime šaukti, verkti, kaltinti gyvenimą ar ieškoti užuojautos, bet tiesa paprasta – problemos neišnyks, kol neišspręsime jų šaknų.
Ligos nėra kažkas kas tiesiog „atsitinka“.
Ligos – tai ženklai, kad mūsų viduje vyksta konfliktas, kurio dar nepastebėjome ar nesuvokėme.
Kaip tai veikia?
Įsivaizduok puodą, kuriame verda pienas ir teka per kraštus. Tai vyksta todėl, kad po juo dega liepsna. Mes galime šluostyti bėgantį pieną, liūdėti, pykti ir visaip bandyti pašalinti nemalonias to pasėkmes, bet tol, kol neužgesinsime liepsnos, situacija nepagerės.
Tas pats ir su mūsų kūnu:
- Yra veiksmas pasąmonėje: emocijos, baimės, įsitikinimai ar vidiniai konfliktai.
- Yra atoveiksmis kūne: liga, skausmas ar kitas fizinis simptomas.
Kol neišspręsime pasąmonėje ar emociniame lygmenyje esančių konfliktų, blokų ar skausmo, kol „degs ugnis“ – kūnas negaluos, duos signalus. Bet kai tik pašalinsime priežastį, pasekmė išnyks.
Ar atsibusi, susuvoksi ir spręsi, ar liksi auka?
Mūsų reakcija į ligą ar traumą yra labai svarbi. Galime likti „auka“ – gailėti savęs, kaltinti kitus, laukti, kol kažkas kitas išspręs mūsų problemas. Tačiau toks požiūris retai duoda rezultatų, o dažniausiai tik dar labiau įkalina mus toje pačioje situacijoje.
Kita galimybė – atsimerkti. Atpažinti, kad tavo kūnas bando tau kažką pasakyti. Paklausti savęs:
- Ką ši liga ar trauma bando man parodyti?
- Kokie jausmai ar situacijos mano gyvenime galėjo ją sukelti?
- Ar galiu paleisti šiuos jausmus, baimes ar įsitikinimus?
Kūno ir sielos ryšys
Kai suvokiame, kad kiekviena liga ar skausmas turi savo priežastį, atsiveria galimybė visiškai naujam gydymo būdui. Tai nėra tik apie simptomų malšinimą – tai apie tikrųjų priežasčių suradimą ir paleidimą.
Kai pasąmonėje liepsna užgęsta, kūnas atgauna savo natūralią harmoniją.
Kur sprendimas?
Jei jau jauti, kad atėjo metas atsimerkti ir pažvelgti į savo kūną bei gyvenimą naujai, kviečiu tave žengti pirmą žingsnį.
- Geriausias ir greičiausias būdas išsigydyti – jungtis į Gyvenimo balanso kursą.
- Pasidairyk mano puslapyje, kur rasi daugiau informacijos apie ligų ir emocijų ryšį.
- Užsisakyk 15 minučių pokalbį – tai trumpas laikas, kuris gali pradėti didelius pokyčius.
- Arba tiesiog parašyk man el. laišką, jei jauti klausimų ar abejonių, kurios stabdo nuo sprendimo jungtis į kursą.
Tu esi stipresnis, nei galvoji, ir tavo kūnas yra tavo sąjungininkas. Jis kalba su tavimi, kad padėtų, o ne tam, kad kenktų. Atsakymas slypi viduje – tau tereikia išgirsti jo balsą.
Atverk save pokyčiams. Paleisk praeities naštą. Atrask sveikatą ir ramybę.
Su meile,
Indrė Asada
P.S. Kvieciu pasidalinti komentaruose kaip jūsų kūnas duoda jums signalus? Ar jūs juos išgistate? Ar tik laikui praėjus suvokiate kas ir kodėl vyko?
2 komentarai. Leave new
Sveika Indre, aš esu naujokė, tačiau jau apie dvi savaites klausausi tavo vebinarų už ką esu labai dėkinga. Pati esu medikė, slaugytoja, todėl kasdien susiduriu su sergančiais žmonėmis, kurie tiesiog „nori sirgti”.
Man jau 58-eri, tačiau kuo toliau tuo daugiau matau ,kad aš dar daug ko neišmokau savo gyvenimo kelionėje…norisi klausytis ir klausytis tavęs, nes tada pamiršti tikrovę, šypsena nuspalvina veidą ir visos problemos tampa bereikšmės.
Man užstrigo viename iš tavo vebinarų, pasakyta frazė ” aš žinau kad man ligos „nepriklauso”… tas nepriklauso taip man užstrigo….tai ir man jos nepriklauso turbūt…ko aš čia bijau ir kankinuosi , deja toliau dar nedaug tenužengiau, išskyrus tai ,kad nustojau vartoti vaistus, beveik.
Kas toliau?
Man dar tiek daug reikia pasiekti ir išmokti, pats geriausias laikas yra kai po darbų galiu įsidėti ausinukus ir eiti pasivaikščioti miško keliuku 4 kilometrus klausantis tavęs ir miško ošimo kur mane lydi daug šviesos ir meilės…
Ačiū tau iš visos širdies už tokį šiltą, atvirą ir jautrų laišką. Jaučiu tavo nuoširdumą, šviesą ir gilų vidinį poreikį pažinti daugiau – ne tik apie pasaulį, bet ir apie save.
Tai, kad esi pasiruošusi keliauti į savo vidinį pasaulį, yra neįkainojamas žingsnis.
Tu parašei: „aš dar daug ko neišmokau savo gyvenimo kelionėje“ – tai vienas iš gražiausių sąmoningumo ženklų. Tik tie, kurie yra pažadinti, suvokia, kad tikroji kelionė vyksta mūsų viduje.
Ir tavo profesija – slaugytoja – yra ypatinga, nes būtent tu kiekvieną dieną matai, kaip kūnas ir siela reaguoja į gyvenimą, emocijas, skausmą ir meilės stygių.
Dar daugiau, išsigydžius save, būdama pilnai sąmoninga ir suvokime kas, iš kur, kodėl – tu galėsi švelniai padėti tols sieloms, su kuriomis tu dirbi.
Kai suvokiame, kad liga nėra mūsų tapatybės dalis, kad ji – tik ženklas, siunčiamas mums parodyti, kur pametėme save, kur slepiasi neišgyventa emocija ar sena žaizda – tada galime pradėti sveikti.
Tavo sprendimas sustabdyti vaistų vartojimą rodo, kad pradedi pasitikėti savimi, savo kūnu ir Galia, kuri slypi tavyje. Tai labai svarbus ir drąsus žingsnis. Šaunuolė!
Kas toliau? Eik tuo keliu, kurį jau pradėjai. Klausyk, stebėk, jausk.
Galbūt jau metas jungtis į Gyvenimo balansą, kuris padės giliau dirbti su pasąmonėje glūdinčiomis traumomis ar baimėmis.
Galbūt norėtum 15 min pokalbio su manimi, kuris nieko nekainuoja.
Aš čia – šalia, tam kad priminčiau: tavo širdis žino kelią.
(Beje ar pastebėjai, kad aš tau prijungiau 3 ramybės meditacijas, jos tavo paskyroje 🙂
Su meile ir šviesa –
Indre Asada