Indre Asada
Kartais žmogus jau supranta, kodėl jo gyvenime kartojasi tie patys modeliai. Kartais jis žino tik viena — taip, kaip yra dabar, daugiau nebenori.
Mano darbas prasideda nuo tos vietos, kurioje žmogus yra šiandien.
Vienas ateina jau daug metų ieškojęs atsakymų. Kitas — išsekęs, pasimetęs ar įstrigęs gyvenimo situacijoje, iš kurios dar nemato kelio.
Tačiau po tuo, ką matome išorėje, veikia gilesnė sistema — pasąmoniniai modeliai, nervų sistemos būsenos, emocinė atmintis ir išgyvenimo mechanizmai, kurie formuoja mūsų reakcijas, pasirinkimus ir pasikartojančius gyvenimo scenarijus.
Mano darbas — padėti žmogui šią sistemą pamatyti, suprasti ir pradėti reorganizuoti.
Tam, kad jo gyvenimo nebevaldytų nesąmoningos programos ir seni išgyvenimo modeliai — kad jis pats vėl galėtų laikyti savo gyvenimo vairą.
Kai nebegalėjau ignoruoti tiesos
Buvo laikas, kai nenorėjau sutikti savo atvaizdo.
Ne todėl, kad sau nepatikau. Akys veidrodyje rodė būseną, kurios nebenorėjau matyti.
Ypač aiškiai ją pamačiau vienoje atostogų nuotraukoje. Aplink buvo saulė, gražios gatvės, poilsis. Iš išorės — gyvenimas, kuriame lyg ir neturėtų nieko trūkti.
Tačiau savo veide mačiau visai ką kita.
Išsekimą. Įtampą. Žvilgsnį žmogaus, kuris jau labai ilgai gyvena per didelėje vidinėje apkrovoje.
Namuose dar galėjau sau paaiškinti: darbai, atsakomybės, tempas, nuovargis.
Bet tą kartą pasidarė labai aišku:
taip toliau gyventi nebenoriu.
Ir tada atsirado klausimas, kuris ilgainiui pakeitė ne tik mano gyvenimą, bet ir visą mano darbo kryptį:
Kas iš tikrųjų žmogaus viduje sukuria būseną, iš kurios jis gyvena savo gyvenimą?
Kaip dirbu šiandien
Šiandien aš nedirbu tik su tuo, kas matoma paviršiuje. Dirbu su tuo, kas kuria pasikartojančius gyvenimo modelius: vidine sistema, nervų sistemos būsenomis, emocine atmintimi ir pasąmoniniais įrašais, iš kurių žmogus gyvena savo kasdienybę.
Vidinės sistemos architektūra gimė iš mano pačios kelio ir labai aiškaus supratimo: gyvenimą kuria vidinė sistema.
Man svarbus ne gražesnis fasadas ir ne laikinas palengvėjimas. Man svarbu padėti žmogui aiškiau pamatyti mechanizmą, iš kurio jis gyvena, ir pradėti keisti tai, iš ko gimsta jo gyvenimo kokybė.
Pokytis prasideda ten, kur žmogus nustoja taisyti pasekmes ir pradeda keisti tai, iš ko jos kyla.

Ką vadinu vidine sistema
Vidinė sistema — tai nematomas mechanizmas, iš kurio žmogus reaguoja į gyvenimą.
Ji apima pasąmonines programas, nervų sistemos būsenas, emocinę atmintį ir išmoktas išgyvenimo reakcijas.
Dažnai viskas vyksta labai greitai:
situacija → vidinė aktyvacija → pasąmoninė programa → nervų sistemos būsena → suvokimas → reakcija → gyvenimo rezultatas
Pavyzdžiui, žmogus patiria atstūmimą, kritiką ar neapibrėžtumą.
Suaktyvėja sena vidinė programa. Nervų sistema pereina į įtampą, gynybą ar užsidarymą. Iš šios būsenos žmogus kitaip mato situaciją, kitaip kalba, renkasi ir reaguoja.
Ir tada išorėje gali pasikartoti tai, ko jis sąmoningai visai nenorėjo.
Todėl vien pakeisti elgesį dažnai neužtenka.
Jei nepasikeičia sistema, iš kurios elgesys kyla, gyvenimas gali ir toliau kartoti tą patį modelį.
Mano darbe svarbu ne kovoti su paskutine grandinės dalimi — reakcija ar pasekme.
Svarbu pamatyti visą mechanizmą ir pradėti keisti tai, iš ko jis gimsta.
Mano vizija – žmogus, kuris nebėra valdomas baimės ir automatinių vidinių programų, supranta savo vidinę sistemą ir iš vidinės atramos kuria santykius, sprendimus bei savo gyvenimo kryptį.
Jei jauti, kad paviršinių atsakymų jau nebeužtenka, kviečiu eiti giliau.
Gyvenimo akademijoje pradėsi aiškiau matyti, kas formuoja tavo reakcijas, pasirinkimus ir pasikartojančius gyvenimo modelius — ir keisti pačią vidinę sistemą, iš kurios jie kyla.
Ką apie šį kelią sako žmonės
„Buvau pasimetusi ne tik mintyse, bet ir savo kūne. Atrodė, kad gyvenu ne savo gyvenimą.“
— Ilona B.
„Norėdama padėti jam, turiu pradėti nuo darbo su savimi.“
— Elena B.
„Buvau tiesiog nervų kamuolys. Bet po truputį atsirado ramybė, vidinis lengvumas ir džiaugsmas.“
— Danguolė L.


